- bliaukt
- bliáukt interj. 1. menk. vampt (apie kalbą): Bliáukt subliauksėjo, ir vėl žmoniškai kalba Grž. 2. viaukt: Katė ant tvoros bliáukt bliáukt bliauksi (kniaukdama vemia) Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
bliaukt — bliáukt išt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas